Šis interviu talpintas ir skirtas žurnalui „Lamų slėnis”.
Visą e-žurnalo versiją rasite čia: http://lamuslenis.lt/zurnalas
Tekstas: Karolina Aleksandravičiūtė
Nuotraukos: Dovaldė Butėnaitė
Skoniai ir kvapai turi ypatingą savybę – jie sugeba iš atminties ištraukti gardžiausius prisiminimus, akimirkai sugrąžinti į įstabiausias aplankytas vietas ar priminti sutiktų žmonių šypsenas. Maisto ir vyno ekspertė, tinklaraštininkė Urtė Mikelevičiūtė pasakoja apie savo skoniais ir kvapais pagardintą gyvenimo kelionę ir prasitaria apie naująjį projektą – meilę sūriui įprasminsiantį tinklaraštį.
Lamų slėnis: Skoniai ir kvapai gali mintimis sugrąžinti į smagiausius prisiminimus. Ar tau pažįstamas šis jausmas?
Urtė: Jis tiesiog gyvena manyje. Skoniai ir kvapai mano gyvenime turi didžiulę reikšmę. Turbūt ir darbą pasirinkau, nes esu lengvai pamišusi dėl gero skonio ir kvapo. Nuo pat mažens kaip išprotėjusi lakstydavau po senelių daržą ir uostydavau visas gėles, prieskonius, daržoves ir uogas. Kai močiutės sukdavosi virtuvėje, aš visuomet būdavau šalia. Ragaudavau ir uostydavau kepinius, troškinius, sriubas. Su tėčiu eidavau pasivaikščioti po mišką. Dar dabar, kai jį aplankau, prieš miegą išeiname pasėdėti į lauką, pajusti, kaip kvepia naktis. Iš tiesų, galėčiau parašyti knygą apie skonius ir kvapus (gal ir idėja?!) Be to, ir mano mama lengvai pamišusi dėl kvapų – jos namai pilni gėlių ir malonių kvapų.
Aš pati pasirinkau būti someljė (tai viena iš mano profesijų), nes turiu didžiulį polinkį ir sugebėjimą jausti kvapus, suderinti juos su skoniu. Iš tiesų, kai manęs paklausei, supratau, kad didžiausia mano aistra ir yra skonis ir kvapas. Jaučiu, kad pusė mano gyvenimo tuo paremta. Turbūt jeigu kas nors užrištų man akis ir šalia pastatytų dešimt man artimų žmonių, atpažinčiau juos pagal natūralų kvapą.
Lamų slėnis: Urte, užsimerk ir pagalvok apie vasarą… Kuo ji tau kvepia?
Urtė: Vasara kvepia pievomis, vasara kvepia baltaisiais serbentais, agrastais, pomidorų šakelėmis, žirneliais ir visa sodo puokšte. Vasara kvepia jūra ir smėliu, alyvomis, verbenomis ir bijūnais. Vasara kvepia truputį valiūkiškai, gaiviai ir švelniai. Ach, kaip ji skaniai kvepia!
Lamų slėnis: Kaip atrodo tavo atostogos? Koks yra tavo atostogų skonis?
Urtė: Paragautas maistas – labai svarbus mano atostogų komponentas. Per jį galima pajusti vietinę kultūrą, tradicijas ir modernumą. Kitose šalyse ragaujami patiekalai gali apie jas labai daug atskleisti. Man be galo svarbu, kokioje vietoje maistas ragaujamas: gatvėje, parke ant suoliuko, prie jūros ar jaukiame restoranėlyje.
Apskritai, mano atostogos dažniausiai būna suplanuotos neplanuotai. Pastebėjau, kad esu labai atvira visoms kryptims ir pasiūlymams. Noriu apkeliauti gal ir ne visą, bet didelę pasaulio dalį. Pastarosios mano atostogos buvo nuostabioje Kanarų saloje Fuerteventuroje. Ši sala lyg dalelė Marso – su įspūdingais vulkaniniais kraštovaizdžiais, smėlynais ir laukiniais bei prijaukintais paplūdimiais, kurių krantus skalauja vandenynas. Jis salai prideda didybės ir galios. Kalbant apie maistą – ten tiesiog rojus man, mėgstančiai žuvį ir jūros gėrybes.
Prieš kurį laiką lankiau draugus Norvegijoje, šią šalį irgi labai myliu. Ji kvepia kalnais ir upeliais, šlapiu akmeniu, medžiu ir spygliais. Norvegijoje viešėjau nemažai kartų, bet didžiausią įspūdį man paliko fjordai. Puikiai pamenu – kažkur fjorduose atradome mažytį restoranėlį, tokį nedidelį namelį, kuriame ir gyvena savininkas. Gera norvegiškai marinuota lašiša, elnienos maltinukai su karamelizuotais svogūnais ir saldžiai marinuotais agurkėliais, ožkienos dešrelės… Viskas patiekta paprastai, bet taip gerai ir skaniai, kad iki dabar menu tuos skonius.
Mėgstu keliauti visais metų laikais. Austrijos kalnai man kvepia sūriu ir Grüner Veltliner – vynuogių veisle, pasižyminčia baltųjų pipirų, baltųjų persikų ir sniego aromatais.
Didelę meilę sužadino Izraelis. Jis kvepia humusu, rytietiškais prieskoniais, smilkalais ir modernumu. Maistas toje šalyje tiesiog tobulas. Aš myliu humusą, ten valgiau patį skaniausią. Šakšuka, falafeliai, kuskusas ir visi tie kelių virtuvių samplaikos gėriai buvo kažkas nenusakoma žodžiais.
Negaliu gyventi be Italijos. Kol kas esu buvusi tik Romoje, bet jau skaičiuoju laiką iki kol aplankysiu Toskaną ir kitus regionus. Dievinu vietinį sūrį, prinokusius pomidorus ir raviolius.
Visur keliaudama pasikliauju draugų ar kitų tinklaraštininkų rekomendacijomis, tad su maistu dažniausiai sekasi. O ir pati turiu visai neblogą intuiciją ir uoslę. Net keliaudama Lietuvoje stengiuosi atrasti lietuviškus ingredientus, juos ragauti ir integruoti į savo virtuvę. Lietuvoje tiek daug skanių daržovių, uogų, visokių prieskonių. Beje, čia gaminamas puikus sūris!
Lamų slėnis: Na, o kokie skoniai ir kvapai tave nuneša atgal į vaikystę, paauglystę?
Urtė: Nors augau mieste, prisimenu pievų kvapą. Turbūt dėl to, kad pievose su berniukais žaisdavau futbolą. (Juokiasi.) Vaikystę man primena sodo ir daržo aromatai. Dažnai važiuodavome į gamtą.
Buvau laimingas vaikas, daug keliaudavau – tiek po Lietuvą, tiek po užsienio šalis. Tėtis mane vežiojosi po Europą, tad būdama visiškai vaikas su juo paragavau visko: nuo maisto „McDonald’s“ iki sraigių vietiniame Prancūzijos restorane.
Kaip ir kiekvienam vaikui, vaikystė man asocijuojasi su ledais. Mano senelis dirbo pieno kombinate, kuriame aš tūnodavau per dienas, ten valgydavau ledus ir sūrį.
Prisimenu, mano abi močiutės taip skaniai gamindavo, kad buvo tiesiog neįmanoma neišsivystyti meilės ir pagarbos maistui.
Mama išugdė gerą skonį gyvenimui ir padėjo atrasti savo stilių ir save. Iš tiesų mano vaikystė ir paauglystė kvepia laime.
Lamų slėnis: Vasara – iškylų metas. Be ko, tavo galva, neapsieitų tobula iškyla gamtoje?
Urtė: Svarbiausia – iškylai tinkama nuotaika. Man labai patinka ir pritinka visokie iškylų atributai, kuriantys jaukumą: patiesalai, pagalvėlės, gėlės ir gražūs indai, krepšeliai, net mylimi žurnalai ar knygos. Taip pat svarbu maistas, juk dėl jo ir susirinkome! Vieta taip pat svarbi, bet ji gali būti bet kur. Neseniai darėme iškylą Nidos oro uoste ant pakilimo tako, tiesiog ant asfalto. Esu iškylavusi ir ant skardžio, ir mašinoje, ir laukiniame pliaže, ir miesto centre, ir miške, ir žiemą, ir vasarą… Bet, pasikartosiu, svarbiausia požiūris ir nusiteikimas.
Lamų slėnis: Na, o kuo ypatingas salotų receptas, kurį paruošei šiai iškylai gamtoje?
Urtė: Šiai vasarai paruošiau salotų receptą su braškėmis, avokadais, špinatais, pelėsiniu sūriu ir specialu padažu su aguonomis. Šios salotos gali būti valgomos ir vienos, gali būti sukamos į tortiliją. Braškės ir aguonos man asocijuojasi su vasaros pradžia. Visuomet mėgdavau į pieną su braškėmis įsiberti aguonų ir pasigardinti medumi. Avokadą dievinu kaip ir visas pasaulis. Jis man primena pastarųjų kelerių metų pusryčius. Pelėsinį sūrįmėgau nuo pat vaikystės, be jo gyventi negaliu ir dabar. Turbūt mėgsiu jį visą gyvenimą.
Salotų receptą rasite čia.
Vasariškos salotos su pelėsiniu sūriu, avokadu, uogomis ir aguonų padažu
]Lamų slėnis: Kokius prisiminimus iš tavo atminties ištraukia sūrio su mėlynuoju pelėsiu skoniai?
Urtė: Mėlynojo pelėsio sūris visų pirma man asocijuojasi su Nemunu. Esu daug kartų keliavusi palei jį, Panemunė – nuostabus kraštas. Kadangi mano senelis baigė Belvederio pienininkystės technikumą, šis sūris man primena ir jį. Smagus sutapimas, tačiau viena mano močiutė labiausiai mėgsta sūrį su mėlynuoju pelėsiu. Prasidėjus braškių sezonui ji visada pasiūlo prie kavutės paragauti jo su braškėmis, tad jo skonis primena akimirkas, praleistas kartu.
Tiesa, aš esu dar ir Vokietijos fanė, o šis sūris iš ten ir kilęs. Kai gyvenau ir dirbau pas vyndarius, jį derindavau su vietiniais Mozelio krašto gėrimais.
Lamų slėnis: Urte, girdėjau, kad pradėjai rašyti naują tinklaraštį „Myliu sūrį“! Papasakok, kaip gimė jo idėja? Ką jame suras skaitytojai?
Urtė: Išties, aš negaliu nerašyti. Rašydama pailsiu ir pamedituoju. Turiu savo tinklaraštį, kuris liks ir sėkmingai gyvuos, tačiau man reikėjo dar vieno naujo įkvėpimo šaltinio. Galvojau, kas tinka prie vyno ir be ko aš pati negalėčiau gyventi. Supratau, taigi – sūris! Tinklaraštyje dalysiuosi sūrio istorijomis, kasdieniais įkvėpimais, gyvenimiškais patarimais ir, žinoma, paprastais, bet ne prastais receptais su sūriu. Iššūkių man ir taip pakanka, tad šiuo tinklaraščiu kaip tik planuoju tekėti savo vaga, ramiai eiti savo mylimu keliu.
Lamų slėnis: Juk pasaulyje yra tiek daug gardžių produktų! Kodėl būtent sūris?
Urtė: Nes aš myliu sūrį! Ir aš ne viena tokia, tad ieškosiu bendraminčių. (Šypsosi.)
