Sėkmingos moterys atskleidžia savo sėkmės paslaptis ir dalinasi meile sūriui

Sėkmingos moterys atskleidžia savo sėkmės paslaptis ir dalinasi meile sūriui

Tekstas: Nora Zakarauskaitė + myliusuri.lt + neredaguoti pašnekovių atsakymai

Pavasariška saulė ne tik džiugina širdis ir nuostabiai kvepia, bet kviečia įkvėpti naujų idėjų ir mėgautis gyvenimiškais malonumais – pavyzdžiui geru SŪRIU ir įdomiais pokalbiais.

Sakoma, kad geriausia yra pasitarti su pačiu protingiausiu, tai kartais su savimi pasišnekėti tikrai smagu, bet smagiau, kai su tavim šnekasi kiti, irgi sūrio fanai.

Mano įkvėpėjų ir nuostabių moterų klausiu ne tik aš, bet ir #myliusūrį fanai.

Tai, patogiai įsitaisykite, atsilaužkite (atsipjaukite ar atsiplėškite) mėgstamo sūrio gabalėlį ir sužinokite į klausimus apie tai, ko visuomet norėjome paklausti šių žavingųjų damų.

Kalbiname šių dienų moteris guru:

Kristiną Pišniukaitę (tinklaraštininkę, „Ant Medinės Lentelės” www.antmedineslenteles.lt įkūrėją bei knygos autorę bei tiesiog nuostabią maisto dievaitę);

Rasą Jusionytę („Ką žmonės dirba“ projekto iniciatorę, radijo laidos vedėją (paklausykite paspaudę čia https://www.ziniuradijas.lt/laidos/ka-zmones-dirba/), dirbančią su įvairiais projektais bei moterį, kuri padeda kurti geresnę Lietuvą

Dovilę Filmanavičiūtę (skaitmeninės ir turinio rinkodaros agentūros „Hook“ vadovę, būsimą mamą, dainuojančią avelębei žmogų, kuris skatina gyventi intelektualiau)

Bei mane, www.myliusuri.lt, www.dervynas.lt autorę ir, žmonės, šneka, įkvepėją – Urtę Mikelevičiūtę.

Kaip savo meilę maistui paversti pagrindiniu darbu, parašyti knygą ir dalintis receptais ne tik skaniam pietų stalui, bet ir gyvenime naudingais patarimais, kalba ir knygos „Ant medinės lentelės: subalansuota mityba, įvairovė virtuvėje, sveiki ir stilingi receptai“ autorė ir tinklaraštininkė Kristina Pišniukaitė.

MYLIU SŪRĮ: Kokia yra tavo mėgstamiausia tavo pačios savybė Tau?

KRISTINA: Organizuotumas. Nors artimieji sako, kad juos kartais užknisa, nes pirmadienį jau pradedu planuoti ką veiksiu savaitgalį. Visgi be šios savybės tikrai nebūčiau ten, kur esu šiandien. Būtent ji padeda suvaldyti išprotėjusį freelancer’io darbo tempą, padaryti daug ir maksimaliai gerai. 

MYLIU SŪRĮ: Kiek laiko užtrunki vienam estetiškai skaniam kadrui padaryti?

KRISTINA: Nuo patiekalo gamybos pradžos iki estetiško kadro laukia maždaug dvi valandos kelio. Dar pridėk tvarkymąsi, nuotraukų tvarkymą, štai visos 3-4 valandos. 

MYLIU SŪRĮ: Koks tavo mėgstamiausias patiekalas, kuriame yra sūrio?

KRISTINA: Esu iš tų žmonių, kurie sako, kad nebūna per daug sūrio ir nėra patiekalo, kuriam sūris pamaišytų. Mėgstamiausiu turbūt įvardinčiau picą. 

MYLIU SŪRĮ:Labiausiai patinka sūrį pjauti, laužti, plėšyti, trupinti, skusti ar skaldyti?

KRISTINA: Kodėl nėra varianto tarkuoti? 😀 Dažniausia tarkuoju. Bet jei noriu stilingai patiekti, tai laužau. 

Apie tai kaip reikia susikurti svajonių darbą, kaip nebijoti savęs keisti ir atrasti iš naujo vis naujoje veikloje, kaip visą laiką šypsotis ir valgyti sūrį atsako ir projekto „Ką žmonės dirba?“ autorė ir Žinių radijo vedėja Rasa Jusionytė.

MYLIU SŪRĮ:Koks dabar yra didžiausias iššūkis su, kuriuo susiduri savo veikloje?

RASA: Ką žmonės dirba visą dieną?

Visą savo freelancer komunikacijų vadovės veiklą prieš du metus grįžusi į Lietuvą pradėjau nuo nulio. Šiandien pietavau su mokyklos draugu ir jis taip lyg iš niekur nieko užsiminė: pažiūrėk, kiek visko sukūrei per tokį trumpą laiką. Kantrybė yra mano didžiausia pamoka, kurios reikėjo kartais net labai skaudžiai išmokti. Mano norai dideli, galiu sunkiai dirbti, bet viskas neateina per dieną. Ir tas nemokėjimas išlaukti gali vis tik praverti labai didelę prarają tarp to kur dabar esi ir kur nori būti. Tada dingsta motyvacija, išvis nebenori nieko daryti, nes kokia prasmė – kelias iki svajonės atrodo toks ilgas ir tiek daug nežinai, kaip padaryti, kad net nusvyra rankos. Užtat dabar pasakau sau: Rasa, viskas susideda iš mažų žingsnelių. Beveik visada apie tai kalbame ir laidose – darai darbus, jais tiki, turi viziją, bet mintimis esi čia ir dabar. Be to, kadangi mano idėjos pirma kūrybiškos, visad turiu sugalvoti, kaip jas monetizuoti. Tikiu, kad jei viskas pasidarys neskaniai komerciška, prarasiu žmonių pasitikėjimą. Tad vietoj reklamų ieškau partnerysčių ir tokių prekės ženklų, kurie labai tikėtų mano idėjomis, taptų mecenatai, tai ilgesnis kelias, išmokau daug pamokų apie verslumą, bet nesigailiu – man svarbu geras skonis, bendruomenė ir kokybė. 

MYLIU SŪRĮ:Kokia yra didžiausia tavo silpnybė?

RASA: Koks klausimas! (šypsodamasi) Pagalvokim. Aš būnu per griežta sau. Keliu labai aukštus reikalavimus. Tai ir stiprybė, nes dėl tos pačios priežasties, itin greit augu. O jei kalbi apie maistą, kokybiškas šokoladas, geras raudonas vynas ir rūšinė kava. 

MYLIU SŪRĮ: Trys dalykai, be kurių nepraleistum nė dienos?

RASA: Vazelinas! Esu priklausoma. Mano telefonas, nors dabar kaip tik planuoju jo atsisakyti sekmadieniais. Pusryčiai – visada suvalgau bent jau bananą, bet šiaip labai labai mėgstu pusryčiauti ir taip sulėtinti dieną. 

MYLIU SŪRĮ: Ar yra receptas, kurį labai norėtum išbandyti, bet vis nerandi laiko?

RASA: Šiandien gaminsiu balandėlius (juokiasi), noriu išbandyti vis daugiau mamos receptų, išmokti namūdiškai gaminti. O jei kalbi apie įmantrius receptus, žinai, aš net virtuvėje Londone kažkada bandžiau įsidarbinti – man be galo patinka gaminti. Tada buvau grįžusi po 8 savaičių atostogų Meksikoje, prieš tai Londone redagavau žurnalą, beatostogaudama sugalvojau, kad noriu pakeisti profesiją. Maisto ruošimas žmogui lyg pasakymas aš tave myliu, o man meile dalintis patinka. Į virtuvę nepriėmė, visai neturėjau patirties, bet pasiūlė vadovauti vienam iš restoranų – tos patirties turėjau per akis. Esu net buvusi Alan Yau komandoje, atidarinėjome naujus konceptus. Dabar visa tai atrodo kaip kitas gyvenimas, bet maistas visada buvo šalia, tad nuolat eksperimentuodavau ir gaminimas prilygsta kūrybai. Net kepykloje dirbau studijų metais, gamindavau visus klasikinius desertus kaip red velvet ir victoria sponge. Man baisiai patiko! Būtų smagu vėl kažką tokio pagaminti!

MYLIU SŪRĮ: Koks tavo mėgstamiausias patiekalas, kuriame yra sūrio?

RASA: Raclette, nes primena rytus Borough Market Londone ir slidinėjimą kalnuose! Mano sesuo gyvena Prancūzijoje, kai buvau jaunesnė, vieną vasarą leidomės į kelionę po visą šalį – tiesiog sėdome į mašiną ir išvažiavom geram mėnesiui. Labai gerai atsimenu mažus maisto turgelius Normandijoje, nusipirkdavome šviežios duonos, daug daug sūrių ir valgydavome su taure raudono vyno. 

MYLIU SŪRĮ: Labiausiai patinka sūrį pjauti, laužti, plėšyti, trupinti, skusti ar skaldyti?

RASA: Dalintis!

Kūrybiškumas, geras humoro jausmas, daugybė veiklų ir atsakingas darbas reklamos agentūroje nesustabdo ir skatina įkvėpti energijos ir meilės ne tik sau, bet skaniam maistui, savo mintimis dalinasi ir atlikėja Dovilė Filmanavičiūtė:

MYLIU SŪRĮ: Trys dalykai, kurie vis dar Tave nustebina žmonėse?

DOVILĖ: Trumpa atmintis blogiems blogų žmonių darbams. Nuolatinis verkšlenimas, nors gyvenimas yra nuostabus. Bėgimas iš lėktuvo, kai dar neužgeso saugos diržų ženklai, o durys vis dar aklinai uždarytos.

MYLIU SŪRĮ: Kokį patiekalą ar produktą galėtum valgyti be saiko?

DOVILĖ: Žalią žuvį!

MYLIU SŪRĮ: Ar myli sūrį?

DOVILĖ: Labai!

MYLIU SŪRĮ:Labiausiai patinka sūrį pjauti, laužti, plėšyti, trupinti, skusti ar skaldyti?

DOVILĖ: Kabinti šaukštu! Svajoju apie šviežią gorgonzolą kur nors Italijoje…

MYLIU SŪRĮ: Įsimintiniausias kada nors ragautas patiekalas iš sūrio/su sūriu? Arba pats sūris?

DOVILĖ: Kaskart sūrio šalyse stengiuosi paragauti ko nors, kas nustebintų. Paskutinį sykį atradimas nutiko Baryje, kur viešėjau su mama. Pirkau aklai – sūris savo konsistencija buvo panašus į gorgonzola, tik jo plutelė buvo geltona, o pelėsis juodas. Neperdedu, kai sūrio pakuotę atidarėme, mano mama beveik nualpo. Jo kvapas priminė gerai pastovėjusį graužiko lavono kvapą. Mama nuolat klykavo, ar tikrai ketinu tą sūrį valgyti. Bet jo derinys su vaisiais, t.y. vynuogėmis, arbūzu, braškėms, buvo skaniausia ką valgiau praėjusį pavasarį.

Vyno bei maisto žinovė, „Myliu sūrį“ tinklaraščio autorė – asmenybė, kurios senai norėjosi paklausti apie tai kas ją veža, ir sužinoti daugiau apie tai kas slypi už gražaus turinio ir įspūdingų receptų kasdienybės rėmų.

MYLIU SŪRĮ: Kas tave įkvepia rašyti  apie maistą, vyną ir sūrį?

URTĖ: Vienareikšmiškai – mane įkvepia gyvenimas. Gyvenimas yra labai gražus, o maistas, ypač sūris, vynas ir visa šita kultūra taip pat labai žavingi ir graži. Aišku, įkvėpimo semiuosi filmuose, knygose, kelionėse, žmonėse, kultūriniuose reiškiniuose ir savo viduje. Labai padeda kartais tiesiog paklausyti, ką jis pasakys.

MYLIU SŪRĮ: Kas Tave paskatino tai pamėgti vynus ir sūrį ir kada nusprendei, kad gali dalintis ta savo meile ir su kitais?

URTĖ: Manau, kad tai buvo užkoduota mano DNR. Nuo prosenelių (kurių vienas gamino pats vyną) iki mamos, tėčio, sesės, tetų, dėdės, – visi labai mėgstame skanų maistą, vertiname vakarieniavimo, pasibuvimo kultūrą. Tai matyt DNR + šeima plius kažkoks šeštas jausmas, kurį supratau dar būdama paauglė, kad tai sritis, kuri mane veža, kuri man įdomi.

MYLIU SŪRĮ: Kokį vyną rekomenduotum neštis vakarienei pas draugus?

URTĖ:

  1. Tokį, kokį mėgstate, mėgsta jūsų draugai, jeigu nemėgstate eksperimentuoti
  2. Tokį, kurio nesate ragavę, nes visuomet rekomenduoju edukuotis
  3. Tokį, kuris tiks prie vakaro užkandžių ar vakarienės 

MYLIU SŪRĮ: Neseniai pradėjai dėstytojos karjerą, kaip sekasi? Suspėji suderinti visus savo darbus?

URTĖ: Ojėj! Mano meilė šis mano naujas amplua. Myliu savo studentes, kurios ir pačios mane įkvepia.

Šiaip darbas labai atsakingas, nes jaučiu tokią edukacinę atsakomybę, bet kartu ir labai fainas, – skleisti žinias apie gastronominę kultūrą, kuri jau tapo rimtu šių dienų reiškiniu.

MYLIU SŪRĮ: Tai kaip labiausiai patinka sūrį pjauti, laužti, plėšyti, trupinti, skusti ar skaldyti?

URTĖ: Kiekvienam sūriui, – atskira technika. Bet aš labiausiai mėgstu prisiliesti ir valgyti rankomis, tai pasirinksiu plėšyti, laužyti ir trupinti.

MYLIU SŪRĮ: Ar yra koks slaptas sūrio receptas, kuriuo norėtum pasidalinti?

URTĖ: Visada toks yra:) Tam ir šis blog’as. Bus dar visko, jūs tik skaitykite. Esu labai dėkinga „Vilkyškių pieninė” ne tik už tai, kad gamina puikius sūrius, bet ir už tai, jog prisideda prie sūrio kultūros plėtimo ir labai palaiko šį tinklaraštį.

Suderinti veiklas, skonius, kvapus, mintis ir idėjas – visa tai įmanoma ir šios žymios moterys, ne tik tai įrodo, jos dar spėja ir pasidalinti labiausiai patinkančiais būdais valgyti sūrį ir mėgautis gyvenimu. Skaitykite ir MĖGAUKITĖS.

Jūsų, #MYLIUSURI

 

 

Komentarų dar nėra

Palikite komentarą