Apie burbulus

Ar galite pagalvoti, kad buvo metas, kai burbuliukai vyne buvo laikomi klaida, kurios siekta išvengti? Nors daugelis mano, kad šampaną išrado prancūzai, tiksliau, garsusis benediktinių vienuolis Domas Perignonas, visgi jis tik patobulino šampano gamybos metodą ir atrado šampanui tinkamiausią vynuogių mišinį.

Šis straipsnis iš šventiško leidinio apie vyną. (kai dar buvo galima rašyti apie vyną)

Šiek tiek istorijos

Putojantį vyną, atrado tie, kas labiausiai jį ir mėgsta – britai. Pirmasis rašytinis šaltinis, kuriame apibūdina putojančio vyno gamyba, rastas Londone. Šiame Christopherio Merreto dokumente, parašytame dar 1662 metais, detaliai aprašoma putojančio vyno gamyba. Prancūzai rašytiniuose šaltiniuose apie putojantį vyną užsiminė 1718 metais.

Įdomu ir tai, jog tie patys britai yra antroje vietoje pagal šampano suvartojimą ir 2015-ais metais. Tais metais jie importavo daugiau nei 34 mln. butelių šampano. Be abejo, pirmoje vietoje visgi lieka prancūzai. Treti – JAV. O ketvirti – vokiečiai. Tačiau ant kulnų visiems sparčiai lipa Japonija, kuri imporduodama didelius kiekius vyno grasina pralenkti visas šalis.

Žinoma, visų putojančio kartų britams priskirti nevalia, nes visgi skonio balansą, eleganciją ir sofistikuotumą ištobulino prancūzai, kurie ir padovanojo pasauliui šampaną.

Beje, storesnio ir tvirtesnio stiklo butelį, kuris tinkamas putojančiam vynui, 1662 metais pirmieji taip pat pagamino anglai. Šio butelio forma kiek pakito. Putojančio vyno butelio forma yra sudaryta iš kakliuko su žiedu, cilindro formos kūno bei dugno su įduba.

Pagrindiniai gamybos būdai

Nors putojančio vyno gamybos būdai yra net 6, tačiau vyno mėgėjams pakanka žinoti pagrindinius.

  • Klasikinis metodas (šampanas, Cava, Cremant, Franciacorta ir kt.);
  • Charmat (Prosecco);
  • Karbonizacija (žemesnės kokybės putojantys, nenatūraliai prisotinti anglies dioksido);
  • Asti (Asti Spumante).

Kaip atskirti ir identifikuoti gamybos būdą? Žinoma, užtenka žinoti, ką perkate ar ragaujate, tačiau akloje degustacijoje gamybos būdą galima atskirti pažvelgus į taurę: jei burbulai bus didesnis ir pavieniai, vynas gamintas Charmat metodu; šampano burbuliukai bus mažesnis ir besisukantys į viršų spirale. Klasikiniu metodu gamintas vynai dažniausiai bus šiek tiek brangesni dėl savo sudėtingesnės gamybos proceso.

Ką dar reiktų žinoti apie skirtingus stilius ir kaip išsirinkti mėgstamiausią?

Nors putojantis vynas nėra tas pats, kas prancūzų gaminamas tikras šampanas, tačiau taip pat turi tik jam būdingų savybių. Be abejo, pastarasis dažniausiai yra šiek tiek pigesnis. Mano jau minėti britai visai neseniai pradėjo gaminti putojantį vyną, kuris, ekspertai kalba, gali net pavyti šampano kokybę. Po truputėlį lietuvaičių atrandamas ispaniškas putojantis vynas Cava, pasižymi šiek tiek mažesne rūgštimi, vaisišku charakteriu. Cavoje ieškokite geltonųjų obuolių, apelsinų, laimo, migdolų aromatų. Šis gėrimas puikiai gali būti derinama su maistu. Prosecco – gaivesnio skonio. Įdomu tai, jog Didžiojoje Britanijoje Prosecco pardavimai lenkia net šampano! Mat bendrai perkama vis daugiau putojančio vyno, o Prosecco yra vienas populiariausių ir ypač mėgstamas pradedančių atrasti burbuliukus. Pastarasis visuomet turės gėlių, baltų persikų ir kriaušių aromatų bei itin lengvą kūną.

Putojančio vyno įvairovė

Putojantį vyną gamina ne tik prancūzai, jo esti gamina kone daugelyje šalių, turinčių vynuogynus.

  • Prancūzai gamina šampaną, Cremant (kremantas), Vin moussex;
  • Ispanai – Cava ir Espumoso;
  • Italai – Asti, Franciacorta, Lambrusco, Prosecco, Spumante, Frizzante;
  • Vokiečiai ir austrai – sekt;
  • Afrikoje gaminamas Cap Classique;
  • Putojantys vynai gamina ir JAV, Australijoje, Naujoje Zelandijoje, Čilėje, Argentinoje, Didžiojoje Britanijoje Rusijoje, Lietuvoje ir net Japonijoje.
Komentarų dar nėra

Palikite komentarą